suņu būda

См. также в других словарях:

• šuo — šuõ sm. (4), šuõj (4) LKKII217(Lz), LKAII83(Str, Trak, Onš), Pns, šuõn (4), šuvà (4) Rtr, NdŽ, LKAII83, LzŽ, Sn, Bn, Mšg; I, Tat, G115, RtŽ; gen. sing. šuñs KBII111, K, Š; R, MŽ, šuniẽs KBII111; SD1122, H, šunès, šùnio; nom. du. šunù;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• žmogus — žmogùs sm. (4) KBII106, K, K.Būg, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, žmõgus (2) Snt, Grš, Rdn, Eig; SD118, SD36, KlC31, SC13, R, R254, MŽ339, Sut, N, LL18, BzB342, žmogỹs (4) LzŽ, žmuõ DP459; CI1051, Q294, Lex53, KlG55, KlM58,184, Sut, žmuõj Lz; gen. sing.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• duktė — duktė̃ sf. (3b) 1. SD115, SD32, R, H, K moteriškos lyties vaikas savo tėvams: Duktė̃ toji pati motynysta, t. y. turi būdą, lytį motynos, iš kailio nerta motyna, visu kuomi atspėta J. Duktė̃ sirgo DP115. Už to girtuoklio savo dukter̃s neleisiu Kt …   Dictionary of the Lithuanian Language

• leisti — leisti, leidžia, leido (leidė) I. duoti sutikimą, laisvę. 1. tr., intr. SD311 duoti sutikimą kam nors ką daryti: Ar tau leidė mama tą knygą nusipirkt? Vb. Žilvine, žalteli, leiski leiski mus į tėvelių šalį aplankyt namus S.Nėr. Ji tėvų neleidama… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• plaukas — 1 plaukas sm. (3), plaukaĩ pl. (3) 1. H, R siūlo pavidalo išauga ant žmogaus ar gyvulio odos: Plaukas – raginis padarinys, tokios pat kilmės, kaip epidermis, sudarytas iš labai sausų ląstelių rš. Kiek mergelės kaselėj yra gelsvų plaukelių, tiek… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• už — 1 ùž praep. Š, Rtr, FrnW; H, H176, Q284, R, MŽ, Sut, LL176, àž (r.) Š, J.Jabl, FrnW, žù Žrm, Asv, Nč I. erdvės santykiams reikšti. 1. su gen., dat., acc., instr. reiškiant veiksmo vietą ne priekinėje kieno pusėje: Už tvora yra akmuo J. Jam… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• vardas — var̃das sm. (4) KII85,127, Š, NdŽ; MP143, SD147, SD177, R, R264, MŽ, MŽ350, Sut, D.Pošk, N, LL48 1. pavadinimas, duotas ne vienam kuriam, bet kiekvienam tam tikros rūšies daiktui, reiškiniui, veiksmui ir pan.: Vardą duomi, vadinu, algoju SD128.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• į — 2 į̃ praep. su acc., iñ 1. rodo vietą ar daiktą, kur kreipiamas veiksmas: Revoliucija žengė neaprėpiamai didelį žingsnį į priekį rš. Toli į jūros dugną grimzdo saulė A.Vencl. Sunkiu, vienodu seno kareivio žingsniu Kasparas kopė į kalniuką rš. Ir …   Dictionary of the Lithuanian Language

• šunidė — šunìdė sf. (2) Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Pmp vieta, kur laikomi šunys, šunų tvartas: Medžioklinių šunų kiemas, šunìdė BŽ458. ║ Rtr, BŽ156,195, DŽ, NdŽ, KŽ šuns būda …   Dictionary of the Lithuanian Language

• abudu — abùdu, abìdvi (abìdvės, abìdi) num. card.; SD196 abu: Ana žiūri, kad abùdu kap vienas, ir negal savo vyro pažint Grv. Pačiudu abùdu atėjo, pačidvi abìdvi atvažiavo J. Eisim mudi abìdi Alk. Tos internate yra abìdvės [mergaitės] Lpl.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• iki — 1 ikì praep. su gen., dat., ìki 1. rodo vietą arba daiktą, kur veiksmas eina, ligi kur veiksmas siekia: Ìki kelio bus trys varsnos Dkš. Ìki miško turėsi pavėžyti Ldvn. Nueik ìki balos Lš. Bėk iki kalno KBI7. Bėk bėk, žirgeli, mano juodbėrėli …   Dictionary of the Lithuanian Language